atspindūlis

ãtspindūlis sm. (1) Lkv, Žg, ãtspindulis (1), atspindulỹs (3^4b) K, Skr 1. žr. atspindis 1: Atspindulis nuo saulės ant sienos per langą J. Jos (saulės) atspindulyje nuraudo ir žemė Žem. Sienoj nu lempos ãtspindūlis matyti Slnt. Dar blizga ãtspindūliai vakarūse Užv. 2. pašvaistė: Šaurės atspindūlis, žibuliai Kos256. 3. žr. atspindis 4: Pranyko nuo veido malonus šypsojimas, ir jo vietoje atsimušė lyg tartum gailesio atspindūlis LzP.